Didelis ar mažas, matomas ar pasislėpęs – visų labdaros ir paramos organizacijų pagrindas yra savanorių būrys. Fondui „Saulės smiltys“ būtų gerokai sunkiau, jei ne savanoriška savanorių (nesupykit už kalambūrą) pagalba. Šiandien pristatome dar fondo savanorių vadovę Ievą Vaičiulionytę.
– Kaip tapai fondo „Saulės smiltys“ savanore?
– Savanoriauti mane paskatino netikėtas mūsų šeimos draugės ir fondo įkūrėjos Marijos Dubickienės skambutis. Ji mane pakvietė dalyvauti fondo veikloje ir neabejodama sutikau.
Į fondo veiklą pasinėriau visa galva, su savimi pasikviečiau ir drauges.
– Dabar esi fondo savanorių vadovė. Kaip sekasi?
– Visa savanorystės veikla man yra nauja, daug ir intensyviai bendrauju savo bendraamžiai, kalbuosu su jais apie projektą, jo kilnų tikslą. Čia išties daug veiklos ir iššūkių.
Savanorių vadove tapau dėl savo valdingo charakterio, noro vadovauti ir viską organizuoti įtraukiant kuo daugiau žmonių.
Mūsų komanda nėra pastovi, kinta. Tarp mūsų nėra daug vaikinų, todėl juos labai branginame ir saugome. Stengiuosi atsirinkti motyvuotus, norinčius padėti žmones. Randasi ir tokių, kurie pyksta ant manęs kai paprašau jų dar kartą išnagrinėti žodžio „savanorystė” reikšmę ir tada sugrįžti į komandą.
– Kaip sekasi sužadinti norą savanoriauti be atlgygio?
– Savanorius stengiuosi motyvuoti savo gera nuotaika ir idėjomis, bendru tikslu. Mano akimis, tai ir yra tas varikliukas, kuris mus veda į priekį.
– Ką žinai apie tuberkuliozę?
– Apie „Saulės milčių“ fondą žinojau dar iki savanorystės pradžios: daug apie jį girdėjau iš fondo įkurėjos Marijos, kitų vaikų. Bet tuomet buvau per jauna dideliems užmojams.
Gal todėl, kad apie fondą ir jo veiklą buvau girdėjusi nemažai, apie tuberkuliozę esu skaičiusi pakankamai, kad galėčiau teigti, jog į šią ligą visuomenė žiūri pro pirštus. Tuberkuliozė yra išgydoma, bet sąlygos ligai gydyti yra kritinėje stadijoje.
– Kokias emocijas tau suteikia veikla „Saulės smiltyse“?
– Savanoriavimas man suteikia tik teigiamas emocijas, man ir mano savanoriams gera ir smagu padėti vaikams. Mums tai suteikia labai daug džiugesio. Tad kviečiu ir kitus prisijungti, padėti ir puikiai praleisti laiką linksmų, dėmesio trokštančių vaikų apsuptyje.
Juk taip gera dalintis gerumu, ypač su tais, kuriems jo taip trūksta.
Planų, susijusių su savanoryste, neturiu, man gera daryti gera. Ateityje norėčiau studijuoti sociologijos mokslus, todėl savanoriaujant įgyta patirtis ir įgūdžiai man tikrai pravers.