Akistata su tuberkulioze – skaudi

1-Viso ekrano užfiksavimas 2015.05.26 211232

Žmonės dažnai galvoja, kad tuberkulioze serga tik asocialūs asmenys, tačiau tai – toli nuo tiesos: infekcija gali užsikrėsti bet kuris iš mūsų, nepriklausomai nuo socialinės padėties, išsilavinimo ar pajamų.

Kauno klinikinės ligoninės gydytoja pulmonologė Dalia Steponavičienė TV3 medicinos laidai „Diagnozė: viltis“ pasakojo apie šią milijonus žmonių pražudančią ligą: „Tuberkuliozė yra infekcinė liga, ją sukelia mikrobakterijos. Tuberkulioze galima užsikrėsti oro lašeliniu būdu, dažniausiai nuo atvira tuberkulioze sergančio žmogaus. Mes nežinome, kas šalia mūsų sėdi kino teatre ar troleibuse, ar parduotuvėje, kavinėje. Nežinome, kas važiavo liftu, kuriuo ir mes važiuojame, ar kas ėjo laiptinėje, pro kurią vaikai bėga namo. Mes tokių dalykų žinoti negalime ir su kauke nevaikščiosime.“

Ir vaikas supranta diagnozę

Apsisaugoti nuo tuberkuliozės – labai sunku. Ypač tiems, kurių pažeistas imunitetas. Marija Dubickienė, jau dešimtmetį dirbanti fonde „Saulės smiltys“, kuris teikia pagalbą tuberkulioze sergantiems vaikams, prisipažįsta: „Visada atrodė, kad ta liga kažkur šalia, kad kažkas ja serga, bet mane pačią ir artimuosius tuberkuliozė aplenks.“

Deja, akistata su šia infekcine liga net ir daug mačiusiai fondo vadovei buvo labai skaudi – sušlubavo jos trylikametės dukros Marijos sveikata, tad nieko nelaukdama moteris kreipėsi į gydytojus.

„Mergaitė nuo penkerių metų dalyvauja mano fondo veikloje, tai visus simptomus ir net pasekmes žino, – pasakojo M. Dubrikienė. – Visiems padaromas toks Mantu tyrimas, kai pasientui suleidžiama tuberkulino ir laukiama reakcijos. Tą patį vakarą mačiau, kad dukrai paraudo oda.“

Moters įtarimai pasitvirtino – dukrai nustatyta latentinė tuberkuliozė ir paskirtas šešių mėnesių vaistų kursas. TV3 medicinos laidai „Diagnozė: viltis“ moteris apie savo skausmą pasakoja atvirai: „Išėjusi į koridorių neturėjau kur dingti. Prie vaiko kaip ir negali nieko sakyti, bet baisiausia, kad tas vaikas pats puikiausiai supranta diagnozę. Stovėjau koridoriuje, kuriame esu šimtą kartų buvusi, ir nežinojau, kur yra išėjimas.“

Diskriminacija dėl ligos

Tuberkulioze susirgusi vienos Kauno gimnazijos dešimtokė Brigita du mėnesius buvo izoliuota ir praleido viena nykioje ligoninės palatoje. Jokių draugų, gryno oro ir pramogų. Kasdien mergaitė turėdavo išgerti po trylika tablečių.

„Visą tą laiką gulėjau tarp keturių sienų viena palatoje. O jeigu kur nors išeidavau, būtinai turėdavau užsidėti kaukę ir visi į mane žiūrėdavo kaip į kažką keisto. Nesinorėjo niekur eiti”, – pasakojo jauna mergina.

Apie savo ligą ji prisipažino tik geriausioms draugėms, nes bijojo sulaukti patyčių iš kitų bendraklasių. „Buvo kartą taip, kai pasakiau – man plaučių uždegimas. Ir jie atsakė, ačiū Dievui, galvojau jau tuberkuliozė“, – savo liūdną patirtį TV3 laidai pasakojo mergina.

Kauno vaikų ligoninės gydytoja pulmonologė D.Steponavičienė įsitikinusi, kad daug kas priklauso nuo to, kaip ugdymo įstaigoje dirba pedagogai. Specialistė prasitarė, kad ne kartą teko vykti į mokyklą aiškinti tėvams, pedagogams ir moksleiviams apie tuberkuliozę, riziką, ligos pasekmes ir gydymą.

„Kartą viena pradinukė pasigyrė, kad ji susirgo tuberkulioze. Pasigydžiusi du mėnesius ji galėjo gydytis ambulatoriškai, tačiau praktiškai visi tėvai neleido savo vaikams bendrauti su ja. Mergaitės mamai buvo šokas, o mažoji ištisai verkė. Mums teko važiuoti į mokyklą ir kalbėti, aiškinti tėveliams, kad tai tikrai yra bėda ir šeimoje niekas daugiau neserga. Mergaitė užsikrėtė toje pačioje visuomenėje, kur gyvena ir jų vaikai“, – apie tuberkulioze sergančių atstūmimą kalba gydytoja.

Išplitusi infekcinė liga

Gydytojai ragina nepamiršti, kad tuberkulioze, liaudyje dar vadinama džiova, gali apsikrėsti bet kuris iš mūsų.

Tai labiausiai paplitusi infekcinė liga, kuria užsikrėtę daugiau nei du milijardai žmonių visame pasaulyje. Nors kasmet nuo jos miršta du milijonai žmonių, Pasaulio sveikatos organizacija siekia iki 2050 metų visiškai pažaboti šią infekcinę ligą.

Pernai atvira tuberkuliozės forma buvo diagnozuota 38 vaikams. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, trečdalis Žemės gyventojų serga latentine arba užslėpta tuberkulioze. 10 proc. iš jų gali pasireikšti aktyvi šios ligos forma.

Tuberkuliozės gydymas – ilgas ir sudėtingas, trunkantis mažiausiai pusę metų. Jeigu paaiškėja, kad ligos mikrobakterijos yra atsparios vaistams, gydymas gali užtrukti ir pusantrų ar net dvejus metus

Plačiau apie ligą ir jos gydymą – TV3 laidoje  „Diagnozė: viltis“

 

Juk taip gera dalintis gerumu

IEVA-V-super2
I.Vaičiulionyte džiaugiasi teigiamomis emocijomis ir ateityje praversiančiais įgudžiais, kuriuos suteikia savanorystė.

Didelis ar mažas, matomas ar pasislėpęs – visų labdaros ir paramos organizacijų pagrindas yra savanorių būrys. Fondui „Saulės smiltys“ būtų gerokai sunkiau, jei ne savanoriška savanorių (nesupykit už kalambūrą) pagalba. Šiandien pristatome dar fondo savanorių vadovę Ievą Vaičiulionytę.

– Kaip tapai fondo „Saulės smiltys“ savanore?

– Savanoriauti mane paskatino netikėtas mūsų šeimos draugės ir fondo įkūrėjos Marijos Dubickienės skambutis. Ji mane pakvietė dalyvauti fondo veikloje ir neabejodama sutikau.

Į fondo veiklą pasinėriau visa galva, su savimi pasikviečiau ir drauges.

– Dabar esi fondo savanorių vadovė. Kaip sekasi?

– Visa savanorystės veikla man yra nauja, daug ir intensyviai bendrauju savo bendraamžiai, kalbuosu su jais apie projektą, jo kilnų tikslą. Čia išties daug veiklos ir iššūkių.

Savanorių vadove tapau dėl savo valdingo charakterio, noro vadovauti ir viską organizuoti įtraukiant kuo daugiau žmonių.

Mūsų komanda nėra pastovi, kinta. Tarp mūsų nėra daug vaikinų, todėl juos labai branginame ir saugome. Stengiuosi atsirinkti motyvuotus, norinčius padėti žmones. Randasi ir tokių, kurie pyksta ant manęs kai paprašau jų dar kartą išnagrinėti žodžio „savanorystė“ reikšmę ir tada sugrįžti į komandą.

– Kaip sekasi sužadinti norą savanoriauti be atlgygio?

– Savanorius stengiuosi motyvuoti savo gera nuotaika ir idėjomis, bendru tikslu. Mano akimis, tai ir yra tas varikliukas, kuris mus veda į priekį.

– Ką žinai apie tuberkuliozę?

– Apie „Saulės milčių“ fondą žinojau dar iki savanorystės pradžios: daug apie jį girdėjau iš fondo įkurėjos Marijos, kitų vaikų. Bet tuomet buvau per jauna dideliems užmojams.

Gal todėl, kad apie fondą ir jo veiklą buvau girdėjusi nemažai, apie tuberkuliozę esu skaičiusi pakankamai, kad galėčiau teigti, jog į šią ligą visuomenė žiūri pro pirštus. Tuberkuliozė yra išgydoma, bet sąlygos ligai gydyti yra kritinėje stadijoje.

– Kokias emocijas tau suteikia veikla „Saulės smiltyse“?

– Savanoriavimas man suteikia tik teigiamas emocijas, man ir mano savanoriams gera ir smagu padėti vaikams. Mums tai suteikia labai daug džiugesio. Tad kviečiu ir kitus prisijungti, padėti ir puikiai praleisti laiką linksmų, dėmesio trokštančių vaikų apsuptyje.

Juk taip gera dalintis gerumu, ypač su tais, kuriems jo taip trūksta.

Planų, susijusių su savanoryste, neturiu, man gera daryti gera. Ateityje norėčiau studijuoti sociologijos mokslus, todėl savanoriaujant įgyta patirtis ir įgūdžiai man tikrai pravers.